vyti

2 výti, vẽja (vìja NdŽ, vìma ZtŽ, vỹna), vìjo FrnW, NdŽ; S.Dauk 1. tr. Q624, R, R403, MŽ, MŽ543, N, I, Amb, ŠT39, Rtr, PolŽ46, Ign, Ds, Dbč, Sdb vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį: Výti gijas į kamuolį J. Aš vejù į kobinį pakulas J. Tas gijas išplausma, iššutinsma, výsma į kamūlius Žr. Trijiesu siūlus tik vìjam Ml. Kamuoliuosna vẽja tėvas vijurką paėmę Rod. Výk [siūlus] šitan pačian komuolin, paki pakeli Klt. Siūlus matkuos vejù iš kamuolių Aln. Vejì an krijelio [siūlus], nuo krijelio tada meti Pnd. Padžiaunam [gijas], išbąla, tada vẽjam, metam [audimą] Alz. Eikit, nemaišykit man výt, ba pridarysiu aš čia ir kumelių, ir kumeliukų Pv. Kab vìjo [siūlus į kamuolius per vijurką], tai spaliai buvo išbyrėję Lzd. Jin bovelną vẽja, o mes verpiam Jnšk. Kam vejì [siūlus į kamuolį] nuo savę Sdk. An ko tu siūlus výsi, jei pavijočio neturėsi Lš. Žąsies gerklėn žirnį indedi, išdžiūsta, barška, tada vejì siūlus Alv. Kai siūlai išdžiūva, jie iš sruogų glaudžiai vejami į kamuolius ant pirštų rš. | refl.: Kai sunkiai eina nuo vytuškų, kiečiau vẽjas [į kamuolį] Ob. ║ vynioti: Tabaką výti KII196. | prk.: Atrodė, kad ir žodžius senutė veja lyg siūlus rš. ║ Vb sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio: Atnešk krijelius, výsma matkus Slk. Būdavo tokie matkai, juos vẽjam ant mestuvų Kvr. Tu pagalvok, kap šitas posmas neinas výt! Pv. Vẽjamas kamuolys Grž. ║ vynioti siūlais: Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyč, kaip verpt ir kaip špūlios výt Kp. 2. tr. ŠT239, Rtr, Ms, Lž, Lc, Vgr, Akm, Mšk, Bsg, Krž, Sutk, Aps sukant gaminti: Veju virvę R344, MŽ461. Výk votegą iš gerų kanapių Yl. Výk ilgą botagą, kad pasiektum nuo vienos kertės lig kitos Slm. Žiemą vìjom vadžias LzŽ. Žiemą vaikiai šniūrus výs, mergos verps Kv. Šniūras, kad vijì, trumpė[ja] Žr. Vyrai pančius výdavo iš tų prasčiausių linų Sk. Vyrai tai výdavai pančius LKT217(Šl). Iš ėglukų pasdarau sau krūkelius virvėm výt Lš. Iš paminų tai virves výsi Erž. Vyrai apvarčius výdavo, pančius, pakanktis, virves LKT68 (Pp). Žėdnam būdavo darbas: berniokas vẽja vadeles, viržius, vadžias, piemuo iškrato pakulas Ps. Vìjo pastrankus, kad būt kuo akėt Dv. Bernas pančius vỹna Žg. Iš šerių vìja akutę ir gaudo ščiupokus Dv. Atsisėdęs tę i aparas vìjęs Nv. Bernai ir pusberniai susirinkdavo kur didesnėn gryčion pančių výtų PnmR. Tūlose vietose, sako, iš apynių virkščių ne vien virves vijant, bet dar storas drobes audant S.Dauk. Išjojo nakties, susikūrė didelę ugnį tas dėdulis ir veja botagą su kabliuku DvP158. Jaunas mėnuo, jau tėvukas vìs virvę ar pantį Jdp. Užgavėnėse veja pančius, tai, sako, arkliai riebūs būna LTR(Auk). Vyram prieš Užgavėnes neduoda pančių vyt – mėsa kirmysianti LTR(Ds). O jei kas šniūrą vytų arba verptų tą (Kūčių) dieną, tai linai ir kanapės neužderės DS278(Šmk). Negalima žengti ir per vejamą virvę – ji bus nestipri LTR(Srj). Šilkų vytos vadelelės NS177. Šilko kanapių pantelius vẽja (d.) Ign. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės LTR(Ppl). Kad ožkelių neganyčiag, botagėlio nevyčiag LTR(Grv). ^ Nevyk kitam virvės – pats pasikarsi Pšl. Ką čia veji iš bezdalų virvelę? LTR(Ds). Iš šūdo virvę (guziką Kt) veja LTR(Vlkv). Ilgai sietas vejamas nutrūks Kv. Anas per anksti apinastrį vẽja (ne laiku ką veikia) LKKXIII 118(Grv). Šimtu výtas, šimtu pintas, šimtu pavijotas (kopūstas) LTR(Vrn), Paž. | refl. SD¹192: Kaip virvė vijasi aba nusisuka ilga, teip nusidėjimas eit tolyn ir stojas ilga virve SPII158. ^ Vìjasi kap virvė pavijota (apie visur patenkantį, prilendantį žmogų) LKKXIII127(Grv). O dienos keliu kap virvės vìjasi Dv. Vejýs votagą (susilauksi bausmės), taip vaikus mušdamas Krš. 3. tr. LTR(Lp), Str sukti, krauti (lizdą): Lizdus vẽja varnos alksniuos ir peri Klt. Lizdus vẽja po krekva [kregždės] Rod. Mazkickos paukštaitės lizdelius vìja kemseliuosa LzŽ. Senykščias akėčias pastato, prineša šakų, samanų ir vẽja lizdą busilas Pls. Nèveja lizdo iš šiaudų [kregždė], ale iš balų, iš purvyno Sem. Kregždaitės lizduką vẽja, iš balos nešioja Rod. Lizdą vìja pati paukštė Lkm. Paukštukas vẽja lizduką Dbč. Aš pamačiau tututį… šilkų lizdą vẽjantį JD143. Nei aš tę buvau, nei aš tę žinau, tik karklynėly lizdelį vijau LTR(Al). Tu vanageli aštranageli, nevyk lizdelio viršuj medelio LTR(Ml). Lėk, vanagėli,… vykie lizdelį rūtų daržely LB123. Vìjo lizdą pelėda DrskD 249. | Skrudėlės skrudėlynus vẽja Rod. Aš pirmoj [bitė] korelius vysiu, kalėda LTR(Vlk). Vorai voratinklius vẽja ir vẽja Sem. Truputinykas tinklus vìja Ad. ^ Atlėkė paukštis rudaminis, vijo lizdą reketinį, dėjo pautą devyntrynį, vedė vaiką devyngalvį (moliūgas) VoL450(Klvr), Jrg. | refl. tr.: Katram name kregždės lizdus vejas, tai tas namas geras LTR(Lš). ║ daryti guolį: Kiaulė lizdą vẽja, skaudžiai mažų bus Dv. Voverytė lizdus vẽja medžiuose Vlk. Jei pelės ant žemės lizdus veja, bus sausas ruduo LTR(Auk). Čia žvėrys lizdus vẽja Dkš. 4. tr. pinti (vainiką): An Sekminių vìja vainikus karvėmi, karstina an ragų, an kaklo ir atvarinėja namop ZtŽ. Par jaunąją susrenka, vìja vainikus, rūtas dalija ir gieda GrvT139. Nei man rūtelę skintie, nei vainikelį výtie (d.) LKKXXIX185 (Lz). Ir skindama, ir vydama su vainiku kalba LTR(Grv). Subatos vakarelį pynė vìjo vainikelį LTR(Klt). Kad ir pinste, kad ir vyste, vis aš nedėvėsiu (d.) Švnč. Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis LTR(Švn). ^ Gerai anas krutė[jo] – kap vainiką vìjo an dirvonaičio LKKXIII126(Grv). 5. tr. pinti (plaukus): Pina veja geltoną kaselę LTR. Balnok žirgelį, … vyk juodą kasą, apjuosk kardelį NS22. 6. tr. vynioti aplink: Oi vijo vijo apynys dvarą, tikrai nevijo vienų vartelių LTR(Ukm). Vejamasis (vijoklinis) stiebas LTII441, BTŽ413. | refl. Upn, ZtŽ: Vẽjas in pelėpės pupelės Dglš. Šabalbonai kiti vẽjasi, pėstinykai nesìveja Pns. Judrica (judrinka) vìjasi ir vìjasi linuosa Dv. Šitos žolės vẽjasi pažeme Mrj. Apynvarpčiai yra į tvoras įkaišyti, ant kuriais apyniai vijas S.Dauk. Sukas vijas apynelis aplink balandelę, sukas vijas berniokelis aplink mergiotelę (d.) Tvr. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? – Jei tu mane nevarpysi, pažemeliai vysiuos D16. Klesčia ir vejasi gėlės A.Vaičiul. Apyniai vejasi apie smaigus L.Dovyd. ^ Teip valgyt noris – žarna apie žarną pradėjo výtis Ml. Vỹnas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinių dėt (apynys) Škn. 7. refl. raitytis, garbiniuotis: Toks vyras gražus, plaukai patys vẽjasi Graž. 8. tr. draikyti, velti: Ratai skuta, vẽja [žolę, velėną], i negali pavažiuot Jrb. 9. tr. ėsti, vatuloti: Karvė minkštą žolę vìja Grv. 10. intr. kilti sukantis, sklaidantis: Dūmai į aukštį vìjo, teip vìjo Grg. | refl.: Vanda lengvai žengė vieškeliu, o aplink jos kojas vijosi vos pastebimi dulkių debesėliai rš. 11. refl. vyniotis, rangytis: Vijūnai vìjasi labai, kap sagauni ZtŽ. Kamuoliais vẽjąsis [gyvatės], ruliojąsis Škt. Gyvačiukės vijosi, švytravo aukštyn žemyn tarp lapų ir šakų rš. Vijosi tik kaip driežas, pusbalsiu švarkšdamas Žem. Paukštelis vijos vijos po kojų, papurkš i parlėkė į antrą pusę upės LTR(Krp). | [Kuliamosios] ratų rateliai ir jungiamieji diržai, vieni per kitus vydamiesi ir besitrindami, čerškė M.Katil. | prk.: Vìjos vìjos tokie piktumai, nėkaip neišsipainio[ja] Akm. 12. refl. šokant landžioti, pintis: Mergikės vakareliūs pradėdavo į visokius lenciūgelius výties Krt. Tik poroms tura būti, par tą kiti lindo, taip vìjos i vìjos Jdr. ║ prk. būti su kuo netinkamu, painiotis: Vìjos merga su vokyčiais ir nusivijo po kelmo Lk. 13. refl. kliūvant judėti, pintis, painiotis: Nevalgius kojos ema výties Šv. Su kitu negali pašokti – kojos vìjas Vkš. Iš tos baimės tos kojos nèbvijos jau Vkš. Dabar [mergaitei] dar sunkiau buvo eiti negu rytą – vis trūksta dvasios, ir kojos neklauso, vejasi kažin ko, o skubėti reikia LzP. 14. intr. SD¹77 prk. sukčiauti.

◊ galvõn výtis gerai įsiminti: Tas viskas galvõn vìjosi: ir ūžt (griežti) mokėjo, ir giedot diedukas LKKXIII 121(Grv).

kójas výdamas netvirtai, svirduliuojant (eiti): Kójas vydamì ejom – tokie buvom nusibengę Šts.

×triūbà výtis labai augti: Visa geryba triūbà vìjasi LKKXIII137(Grv).

vir̃vę výti meluoti: Ji vìjo vìjo vir̃vę, kad atveš Pš.

\ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti